ВИСАГИНСКИЙ ПРИХОД СВЯТОГО АПОСТОЛА ПАВЛА
LITURGINĖS VALANDOS
Valandų liturgija – tai kasdienė visos Bažnyčios malda, kuria meldžiasi kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai visame pasaulyje.
Ji padeda dienos laiką pripildyti Dievo artumo: ryte Jam patikėti prasidedančią dieną, vakare dėkoti už tai, kas išgyventa, o dienos eigoje vis iš naujo sustoti maldai.
Šios maldos pagrindą sudaro psalmės, Šventojo Rašto skaitiniai, himnai, giesmės ir maldavimai. Tačiau Valandų liturgija nėra vien tekstų perskaitymas. Melsdamiesi psalmėmis mokomės Dievui išsakyti visą savo gyvenimą – džiaugsmą ir dėkingumą, nuovargį ir baimę, viltį, klausimus bei troškimus.
Ja galima melstis vienam namuose, kelionėje ar bažnyčioje, taip pat kartu su šeima, grupe ar visa bendruomene.
Meldžiantis kartu ypač išryškėja jos grožis: vieni pradeda, kiti atsiliepia, klausomės Dievo žodžio ir vieni kitų. Skirtingi balsai tampa viena Bažnyčios malda.
Todėl atverti Valandų liturgiją reiškia prisijungti prie maldos, kuri tą pačią dieną skamba daugybėje pasaulio vietų.
Meldiesi savo balsu, tačiau ne vienas – meldiesi kartu su Bažnyčia.
Kur rasti Valandų liturgijos tekstus?
Valandų liturgijos tekstus lietuvių kalba galima rasti internete – vl.katalikai.lt.
Svetainėje tereikia pasirinkti dieną ir norimą liturginę valandą – Rytmetinę, Dieninę, Vakarinę ar Naktinę.
Tekstą patogu naudoti ir telefone, todėl norint pradėti melstis nebūtina turėti Valandų liturgijos knygų.
Kaip kartu meldžiamės Valandų liturgiją?
Šiandien kaip pavyzdį paimkime šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės Vakarinę. Eidami per ją žingsnis po žingsnio pamatysime, ką daro vadovas, ką daro bendruomenė, kada stovime ar sėdime ir kaip meldžiamės dviem chorais.
Ką reiškia ženklai † ir * ?
Psalmėse ir giesmėse matome ženklus † ir *. Jie padeda visiems išlaikyti bendrą maldos ritmą.
† – trumpas sustojimas eilutės viduje, natūralus įkvėpimas.
* – pauzė tarp dviejų eilutės dalių apie 4 sek. . Nereikia mechaniškai skaičiuoti keturių sekundžių, bet reikia aiškiai sustoti, kad kiti neskubėtų ir malda „kvėpuotų“.
Pavyzdžiui:
„Dėkojame tau, Viešpatie, visagali Dieve, † (trumpas įkvėpimas)
kuris esi ir kuris buvai, * (pauzė apie 4 sek.)
kad pasiėmei savo didžiąją valdžią ir ėmei viešpatauti.“
K. – kunigas arba maldos vadovas.
A.– visi susirinkusieji.
Kai meldžiamės dviem chorais, bendruomenė pasidalija į dvi grupes – pavyzdžiui, kairę ir dešinę bažnyčios pusę.
(Pirmas choras yra tas kuriame yra vadovas, antras choras atlepiantysis)

K. (vedantysis) Dieve, ateik man padėti. (Tardami šiuos žodžius visi daro kryžiaus ženklą.)
A. (visi) Viešpatie, skubėk manęs gelbėti.
(vedantysis) Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, * (4 sek. pauzė)
ir Šventajai Dvasiai.
(visi) Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, * (4 sek. pauzė)
ir per amžius. Amen. Aleliuja.
HIMNAS: (Toliau liekame stovėti ir meldžiamės himną)

Šlovė mergelių, gimusis (Vedantysis pradeda pirmą eilutę)
iš motinos, vienintelės ( I choras prisijungia kalbant pirmą pastraipą )
mergelės, Jėzau, gailestį
atkreipk, maldas priimdamas.
( II choras kalba antrą pastraipą)
Tu tarp lelijų vaikščioji,
būrių mergelių supamas,
šlove apvainikuotasis
jaunikis, džiaugsmas nuotakų.
Toliau vėl I choras, po jo II choras - meldžiamasi po pastraipą besikeičiant.
Taip himnas tampa ne individualiu skaitymu, bet bendruomenės dialogu.
Paskutinį himno posmą galime kalbėti visi kartu:
(KARTU) Garbė tau, Jėzau, tebūnie,
Mergelės pagimdytajam,
su Tėvu ir Gaivintoja
Dvasia per amžius amžinus. Amen.
Po himno visi atsisėda išskyrus maldos vadovą.
3 Psalmės:

Vakarinėje paprastai turime tris psalmodijos dalis. Prieš kiekvieną iš jų yra priegiesmis – antifona.
Pavyzdžiui, pirmasis priegiesmis:
(Vedantysis stovint meldžiasi)
Padariau tave tautų šviesa, kad mano išgelbėjimas žemės pakraščius siektų.
Po paskelbto priegiesmio pradedame psalmę.
(Vedantysis pradeda pirmą eilutę, perskaitęs iki * atsisėda)
Dieve, suteik savo teisingumo karaliui * (pauzė 4 sek.)
(prisijungia I choras) ir teisumo – karaliaus sūnui,
( II choras kalba antras 2 eilutes)
kad teistų teisingai tavąją tautą * (pauzė 4 sek.)
ir tavo skriaudžiamuosius teisiai.
( I choras)
Kalnai teteikia tautai gerovę, * (pauzė 4 sek.)
teisumo atlygį tepatiria kalvos.
(II choras)
Tegina jis tautoje skriaudžiamųjų bylą, † (trumpas įkvėpimas)
beturčių vaikus teišgelbsti * (pauzė 4 sek.)
ir tesutramdo engėjus.
Ir taip chorai keičiasi iki psalmės dalies pabaigos.
Labai svarbu: antrasis choras nepradeda savo eilutės, kol pirmasis jos nepabaigė ir nepadarė pauzės. Mes ne lenktyniaujame, bet klausomės.
(Visi kartu pakartojame priegiesmį.)
Padariau tave tautų šviesa, kad mano išgelbėjimas žemės pakraščius siektų.