ВИСАГИНСКИЙ ПРИХОД СВЯТОГО АПОСТОЛА ПАВЛА
LITURGINĖS VALANDOS
Valandų liturgija – tai kasdienė visos Bažnyčios malda, kuria meldžiasi kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai visame pasaulyje.
Ji padeda dienos laiką pripildyti Dievo artumo: ryte Jam patikėti prasidedančią dieną, vakare dėkoti už tai, kas išgyventa, o dienos eigoje vis iš naujo sustoti maldai.
Šios maldos pagrindą sudaro psalmės, Šventojo Rašto skaitiniai, himnai, giesmės ir maldavimai. Tačiau Valandų liturgija nėra vien tekstų perskaitymas. Melsdamiesi psalmėmis mokomės Dievui išsakyti visą savo gyvenimą – džiaugsmą ir dėkingumą, nuovargį ir baimę, viltį, klausimus bei troškimus.
Ja galima melstis vienam namuose, kelionėje ar bažnyčioje, taip pat kartu su šeima, grupe ar visa bendruomene.
Meldžiantis kartu ypač išryškėja jos grožis: vieni pradeda, kiti atsiliepia, klausomės Dievo žodžio ir vieni kitų. Skirtingi balsai tampa viena Bažnyčios malda.
Todėl atverti Valandų liturgiją reiškia prisijungti prie maldos, kuri tą pačią dieną skamba daugybėje pasaulio vietų.
Meldiesi savo balsu, tačiau ne vienas – meldiesi kartu su Bažnyčia.
Kur rasti Valandų liturgijos tekstus?
Valandų liturgijos tekstus lietuvių kalba galima rasti internete – vl.katalikai.lt.
Svetainėje tereikia pasirinkti dieną ir norimą liturginę valandą – Rytmetinę, Dieninę, Vakarinę ar Naktinę.
Tekstą patogu naudoti ir telefone, todėl norint pradėti melstis nebūtina turėti Valandų liturgijos knygų.
Kaip kartu meldžiamės Valandų liturgiją?
Šiandien kaip pavyzdį paimkime šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės Vakarinę. Eidami per ją žingsnis po žingsnio pamatysime, ką daro vadovas, ką daro bendruomenė, kada stovime ar sėdime ir kaip meldžiamės dviem chorais.
Ką reiškia ženklai † ir * ?
Psalmėse ir giesmėse matome ženklus † ir *. Jie padeda visiems išlaikyti bendrą maldos ritmą.
† – trumpas sustojimas eilutės viduje, natūralus įkvėpimas.
* – pauzė tarp dviejų eilutės dalių apie 4 sek.
Nereikia mechaniškai skaičiuoti keturių sekundžių, bet reikia aiškiai sustoti, kad kiti neskubėtų ir malda „kvėpuotų“.
Pavyzdžiui:
„Dėkojame tau, Viešpatie, visagali Dieve, † (trumpas įkvėpimas)
kuris esi ir kuris buvai, * (pauzė apie 4 sek.)
kad pasiėmei savo didžiąją valdžią ir ėmei viešpatauti.“
K. – kunigas arba maldos vadovas.
A.– visi susirinkusieji.
Kai meldžiamės dviem chorais, bendruomenė pasidalija į dvi grupes – pavyzdžiui, kairę ir dešinę bažnyčios pusę.
(Pirmas choras yra tas kuriame yra vadovas, antras choras atlepiantysis)

K. (vedantysis) Dieve, ateik man padėti. (Tardami šiuos žodžius visi daro kryžiaus ženklą.)
A. (visi) Viešpatie, skubėk manęs gelbėti.
(vedantysis) Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, * (4 sek. pauzė)
ir Šventajai Dvasiai.
(visi) Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, * (4 sek. pauzė)
ir per amžius. Amen. Aleliuja.
HIMNAS: (Toliau liekame stovėti ir meldžiamės himną)

Šlovė mergelių, gimusis (Vedantysis pradeda pirmą eilutę)
iš motinos, vienintelės ( I choras prisijungia kalbant pirmą pastraipą )
mergelės, Jėzau, gailestį
atkreipk, maldas priimdamas.
( II choras kalba antrą pastraipą)
Tu tarp lelijų vaikščioji,
būrių mergelių supamas,
šlove apvainikuotasis
jaunikis, džiaugsmas nuotakų.
Toliau vėl I choras, po jo II choras - meldžiamasi po pastraipą besikeičiant.
Taip himnas tampa ne individualiu skaitymu, bet bendruomenės dialogu.
Paskutinį himno posmą galime kalbėti visi kartu:
(KARTU) Garbė tau, Jėzau, tebūnie,
Mergelės pagimdytajam,
su Tėvu ir Gaivintoja
Dvasia per amžius amžinus. Amen.
Po himno visi atsisėda išskyrus maldos vadovą.
3 Psalmės:

Vakarinėje paprastai turime tris psalmodijos dalis. Prieš kiekvieną iš jų yra priegiesmis – antifona.
Pavyzdžiui, pirmasis priegiesmis:
(Vedantysis stovint meldžiasi)
Padariau tave tautų šviesa, kad mano išgelbėjimas žemės pakraščius siektų.
Po paskelbto priegiesmio pradedame psalmę.
(Vedantysis pradeda pirmą eilutę, perskaitęs iki * atsisėda)
Dieve, suteik savo teisingumo karaliui * (pauzė 4 sek.)
(prisijungia I choras) ir teisumo – karaliaus sūnui,
( II choras kalba antras 2 eilutes)
kad teistų teisingai tavąją tautą * (pauzė 4 sek.)
ir tavo skriaudžiamuosius teisiai.
( I choras)
Kalnai teteikia tautai gerovę, * (pauzė 4 sek.)
teisumo atlygį tepatiria kalvos.
(II choras)
Tegina jis tautoje skriaudžiamųjų bylą, † (trumpas įkvėpimas)
beturčių vaikus teišgelbsti * (pauzė 4 sek.)
ir tesutramdo engėjus.
Ir taip chorai keičiasi iki psalmės dalies pabaigos.
Labai svarbu: antrasis choras nepradeda savo eilutės, kol pirmasis jos nepabaigė ir nepadarė pauzės. Mes ne lenktyniaujame, bet klausomės.
(Visi kartu pakartojame priegiesmį.)
Padariau tave tautų šviesa, kad mano išgelbėjimas žemės pakraščius siektų.
Lygiai taip pat meldžiamės antrąją psalmę ir trečiąją psalmę.
Skaitinėlis:

Baigus psalmodiją bendruomenė lieka sėdėti.
Vadovas atsistoja ir skaito Dievo žodį. Visi – klausosi ir apmąsto.
Pvz. Iš Pirmojo laiško korintiečiams:
„Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais ir trokšta patikti Viešpačiui. Taip pat netekėjusi moteris bei mergina rūpinasi Viešpaties reikalais, trokšdama būti šventa kūnu ir dvasia.“
Po skaitinio verta palikti tylą.
Dievo žodis neturi būti tuoj pat užgožtas kitu tekstu. Gali būti skaitomas apmąstymas.
Trumpasis atliepas:

Trumpasis atliepas kalbamas stovint. Po skaitinio eina trumpasis atliepas. Čia ypač aiškiai matyti dialoginis Valandų liturgijos pobūdis. Žymėjimas K./A. - reiškia, kad tą pačią visą eilutę pirmiausia pasako vadovas, o tada ją visą pakartoja bendruomenė.
Pagal pateiktą šv. Teresės Vakarinę:
K. / A. Pas Karalių ateina mergelės, * aidint šūksniams džiaugsmingiems.
K. Jos įeina į Karaliaus rūmus.
A. Aidint šūksniams džiaugsmingiems.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Pas Karalių ateina mergelės, aidint šūksniams džiaugsmingiems.
Čia ypač svarbu klausytis vadovo, nes bendruomenės atsakymas kiekvieną kartą nėra visiškai toks pats.
Marijos giesmė – Magnificat. (Rytmetinėje tai būtų Zacharijo giesmė)

(Meldžiamės stovint)
Pirmiausia paskelbiamas Marijos giesmės priegiesmis:
(vedantysis) Džiaukitės ir linksminkitės, nes jūsų vardai įrašyti danguje.
Tardami pirmuosius žodžius
(vedantysis pradeda) Mano siela šlovina Viešpatį * (visi darome kryžiaus ženklą)
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, ( I choras prisijungia)
( II choras):
nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. * (pauzė 4 sek.)
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
( I choras):
nes didžių dalykų padarė man Visagalis, * (pauzė 4 sek.)
ir šventas yra jo vardas!
Pabaigoje visi kartu pakartojame Magnificat priegiesmį:
Džiaukitės ir linksminkitės, nes jūsų vardai įrašyti danguje.
Maldavimai:

Toliau stovėdami meldžiamės už Bažnyčią, pasaulį, žmones ir mirusiuosius.
(Vadovas pradeda)
Džiugiai garbinkime Kristų, raginusį siekti skaistumo dėl Dangaus karalystės, ir jį maldaukime:
(Visi jungiasi - atliepas keičiasi)
Jėzau, mergelių Karaliau, išklausyk mus.
Tada skelbiami atskiri maldavimai.
Pavyzdžiui:
K. Kristau, tu Bažnyčią kaip nekaltą mergelę sužiedavai su savimi,
– išlaikyk ją nesuteptą ir šventą.
A. Jėzau, mergelių Karaliau, išklausyk mus.
Po kiekvieno maldavimo bendruomenė kartoja tą patį atsakymą.
Maldavimus gali skaityti skirtingi bendruomenės nariai, taip pat galima pridėti savo maldavimus.
Pabaigoje vedantysis pradeda "Tėve mūsų ..." maldą, o visi prisijungia.
Baigiamoji malda:

Po „Tėve mūsų“ vadovas kalba tos dienos baigiamąją maldą.
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės dieną:
(Vadovas meldžiasi)
Dieve, savo karalystę paskyręs nuolankiesiems ir mažutėliams, vesk mus saugiu šventosios Teresės pramintu taku, kad jos užtarimu ir mums apsireikštų amžinoji tavo garbė. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.
A. Amen.
MALDOS PABAIGA:
Čia svarbu atskirti, kas vadovauja Valandų liturgijai, nes pabaigos formulė nėra visais atvejais ta pati.
Jeigu bendruomeninei Vakarinės maldai vadovauja kunigas ar diakonas, naudojamas liturginis palaiminimas.
Jeigu maldai vadovauja pasaulietis, jis nelaimina bendruomenės kaip kunigas, bet meldžia:
K. Viešpats mus tepalaimina, tesaugo nuo visokio blogio ir tenuveda į amžinąjį gyvenimą.
A. Amen.
Nebūtina iš anksto išmokti visos tvarkos. Galima tiesiog ateiti.
Pirmą kartą galima daugiau klausytis, stebėti, kada bendruomenė atsistoja ar atsisėda, ir po truputį įsijungti.
Valandų liturgijoje svarbu ne tai, kad visi viską atliktų techniškai nepriekaištingai.
Svarbu, kad iš daugelio balsų gimtų viena Bažnyčios malda.
Todėl pagrindinė taisyklė labai paprasta: neskubėk, klausykis kito ir melskis kartu.
Savo Valandų liturgijos knygos turėti nebūtina – tekstą galima turėti ir telefone,
kaip matome šiame pavyzdyje iš Valandų liturgijos svetainės.
Ateikite. Melskimės kartu ir mokykimės klausytis ne tik savo, bet ir šalia esančio žmogaus balso
– kad daugelio žmonių malda taptų viena Bažnyčios malda.