APIE PARAPIJĄ
Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus parapijos istorija
1989 m:
-
Vietos gyventojų, parapijos komiteto ir kun. Petro Tarvydo pastangomis buvo gautas pažymėjimas apie užregistruotą Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės katalikų religinę bendruomenę ir leidimą statyti naują bažnyčią.
-
Lapkričio 15 d. įkurta Sniečkaus parapija.
-
Lapkričio 23 d. kun. Petras Tarvydas paskirtas Gaidės parapijos klebonu ir naujos Visagino (Sniečkaus) parapijos klebonu.
-
Gruodžio 10 d. Profesinės technikos mokyklos bendrabučio salėje, parapijiečių įrengtoje koplyčioje, įvyko pirmosios šv. Mišios.
1992 m:
-
Liepos mėn. pamaldos buvo perkeltos į dabartinę Visagino miesto tarybos posėdžių salę.
-
Pradėtos bažnyčios statybos. Darbais rūpinosi naujai paskirtas klebonas kunigas Vytautas Rapalis.
-
Parapijai suteiktas Šv. apaštalo Pauliaus vardas.
1996 m:
-
Tikintieji šv. Kalėdas minėjo dar neužbaigtoje, bet naujai pastatytoje Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje.
2004 m:
-
Kunigo Vido Smagurausko rūpesčiu 2004 m. balandžio 10 d. Visagino bažnyčios varpinę papildė iš Vilniaus arkikatedros atkeliavęs senovinis varpas, sveriantis apie 1200 kg. Šis iškilaus skambesio varpas buvo įtvirtintas prie naujai suprojektuotos linguojančios sijos, kurios šerdis buvo specialiai jam pagaminta.
Nuo to laiko jo gaudesys tapo svarbiu Visagino bažnyčios simboliu ir dvasinės tapatybės ženklu. Iš pradžių varpas skambėdavo likus 30 minučių iki Eucharistijos – kviesdamas tikinčiuosius į tylą, susikaupimą ir vidinį pasirengimą šventimui. Nuo 2025 metų pradžios jis imtas skambinti kasdien 12.00 valandą, tapdamas nuolatiniu kvietimu stabtelėti ir pakelti širdį į Dievą.
Tęsiant senąją tradiciją, varpas prabyla ir ypatingomis progomis: per laidotuves, liturgines iškilmes ar svarbius Bažnyčios įvykius. Viena iš tokių išskirtinių akimirkų buvo popiežiaus Leono XIV išrinkimas 2025 metais, kai Visagino bažnyčios varpas suskambėjo drauge su visos Lietuvos ir pasaulio šventovių varpais, džiugiai skelbdamas šią istorinio masto žinią.
2008–2010 m:
-
Kunigo Vidmanto Rudoko iniciatyva buvo pastatyti bažnyčios vargonai.
2023 m.
-
Kunigo Raimundo Jurolaičio iniciatyva rugsėjo 17 d., sekmadienį, 11.00 val. įvyko Bažnyčios konsekravimo iškilmės. Nuo rugsėjo pradžios, ruošiantis šiai ypatingai šventei, tikintieji turėjo galimybę dvasiškai augti per Adoraciją, maldą ir išpažinties dieną, dalyvavo Šviesos kelyje, kuris nusidriekė miesto gatvėmis, ir turėjo galimybę jungtis maldoje ir giesmėmis Šlovinimo vakare. Daugelis aktyviai prisidėjo prie bažnyčios paruošimo: tvarkė ir valė bažnyčią, o norintieji pynė vainiką, skirtą konsekracijos iškilmėms. Taip pat buvo sušaukta pastoracinė taryba, siekiant užtikrinti sklandų pasiruošimą ir organizaciją šiai svarbiai progai. Iškilmėse dalyvavo gausus būrys tikinčiųjų, kunigų, buvusių bažnyčios klebonų, taip pat klierikai iš Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos. Šv. Mišias aukojo ir bažnyčią konsekravo Jo Ekscelencija Metropolitas Arkivyskupas Gintaras Grušas, kuris kartu su visais susirinkusiais šventė šią reikšmingą parapijos bendruomenės dieną.
2024 m:
-
Kunigo Raimundo Jurolaičio iniciatyva 2024 m. vasarą (birželio pradžia - rugsėjo vidurys) bažnyčioje buvo atlikti reikšmingi vidaus atnaujinimo darbai. Jie apėmė bažnyčios vidinės erdvės tvarkymą: buvo perdažytos bažnyčios sienos, presbiterijos ir dviejų zakristijų sienos, o presbiterijos grindys – nušlifuotos ir nulakuotos. Taip pat buvo atnaujinti baldai zakristijoje. Be šių pagrindinių darbų, buvo renovuotos ir kitos erdvės, įskaitant A.A. kambarį, bažnyčios choro erdves (choristų reikmėms buvo nupirkti nauji baldai) bei koridorius. Vienas iš pokyčių – senųjų sietynų (šviestuvų) nuėmimas. Jie buvo pakeisti tinkamu ir moderniu apšvietimu, kuris suteikė bažnyčiai daugiau šviesos, jaukumo bei didingumo. Atlikti atnaujinimai ne tik išsaugojo bažnyčios vidaus grožį, bet ir padidino jos funkcionalumą bei patogumą tiek kunigams, tiek bendruomenei. Atnaujinta bažnyčia tapo šviesesnė, jaukesnė ir dar labiau pritaikyta parapijiečių poreikiams. Visagino bendruomenė nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie šių svarbių darbų įgyvendinimo.
Parapijoje tarnaujantys/tarnavę kunigai
KLEBONAI:
-
Kun. Petras Tarvydas (1989.11.23 - 1992.01.08)
-
Kun. Vytautas Rapalis (1992-2002 m.)
-
Kun. Vidas Smagurauskas (2002-2005 m.)
-
Kun. Vidmantas Rudokas (2005-2021 m.)
-
Kun. Andžej Bylinski (2021-2022 m.)
-
Kun. Raimundas Jurolaitis (nuo 2022 m.)
VIKARAI:
-
Kun. Edvard Kopytko (1993-1994 m.)
-
Kun. Gintautas Stanevičius (1996-1997 m.)
-
Kun. Andžej Andžejevski (1998-1999 m.)
-
Kun. Stasys Guja
-
Kun. Arnoldas Smalsys
-
Kun. Pavel Paukšto (2011-2012 m.)
-
Kun. Miroslav Anuškevič (2018-2021 m.)
-
Kun. Edgar Jan Šostak (nuo 2024 m.)
Parapijos vizija
Per Evangeliją ir Jėzų Kristų atradome BENDRUOMENĘ, kuri yra mūsų, gyvenimo būdas. Evangelija – yra mūsų įkvėpimas, o Jėzus Kristus yra mūsų bendruomenės kelias („Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“, Jn 14, 6) ir maistas („Aš esu gyvenimo duona“, Jn 6, 35).
Per Jėzų Kristų ir Evangeliją bendruomenė priėmė ir įtikėjo Tėvą, apie kurį papasakojo mums Jėzus.
Bendruomenė ne tik tiki, bet ir pasitiki geruoju Tėvu, kuris ateina ne atimti, o duoti ir gausiai apdovanoti (Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui, 2 Kor 9,8).
Vedami Dievo Dvasios, visi esame Dievo vaikai. Esame Jo išrinkti, mylimi ir globojami sūnūs ir dukterys.
Asmeniškai patyrę Dievo meilę bei rūpestį, norime kitiems pasakoti apie mylintį Dievą, kuris išlaisvina ir perkeičia kiekvieną, kuris prie Jo priartėja. Mes ne tik skelbiame apie Dievą, bet ir konkrečiais meilės darbais stengiamės rūpintis tais, kuriems reikia pagalbos. Dosniai aukojame savo laiką, dalijame talentus ir turimus išteklius, kad skleistume meilę, kurios patys turime apsčiai.
Mūsų bendruomenės gyvenimo centras yra EUCHARISTIJA.
Mums tai ne tik vieta, kur pasisotiname Dievo žodžiu ir kūnu, bet ir per Jėzaus Kristaus rankas aukojame Tėvui savo gerus darbus, pasiekimus, kartu ir nesėkmes bei rūpesčius.
Tai taip pat yra vieta būti vieniems su kitais, dalytis rūpesčiais ir džiaugsmais, užmegzti prasmingas draugystes, dalytis savo tikėjimu ir susitikimo su Dievu džiaugsminga patirtimi.
Per Eucharistiją bei brolių ir seserų ryšį, parapija tampa visų namais, išklausymo, maldos, priėmimo ir meilės vieta.
Į parapiją ateina nebūtinai tik tikintys žmonės, bet ir ieškantys, sužeisti ar pasiklydę žmonės.
Čia, mūsų bendruomenėje, jie visuomet ras brolį ar seserį, kurie ras laiko, išklausys, pasirūpins.
Mūsų bendruomenėje kiekvienas jaučiasi Viešpaties siųstas skelbti Gerąją Naujieną. Todėl čia veikia įvairios tarnystės, kurios atliepia žmonių poreikius. Pvz.: yra grupė, pasiryžusi organizuoti specialius tikėjimo kursus ieškantiesiems ir lydėti šiuos žmones jų tikėjimo kelionėje. Yra tarnystė, kuri rūpinasi sergančiais, pagyvenusiais ir vienišais žmonėmis. Taip pat yra grupė žmonių, kurie padeda vaikams ir jaunimui patirti gyvąjį Dievą.
Visų tarnysčių tikslas – siekti, kad kiekvienas turėtų progą tapti bendruomenės dalimi ir atrastų savo talentus, kuriais galėtų dosniai dalintis. Tarnaujant, kiekvienas per Jėzų Kristų gali patirti, įtikėti ir pasitikėti meilės ir gailestingumo kupinu Tėvu. Kiekvienos iniciatyvos tikslas – susivienyti su Kristumi ir per Jį pažinti Tėvą, patirti brolišką meilę ir priimti Evangelijos gyvenimo būdą. Mūsų bendruomenėje kiekvienas gali atrasti tą vietą, kurioje gali pasidalyti savo talentais ir gebėjimais, taip įgyvendindamas savo pašaukimą mylėti ir tarnauti.
Mūsų bendruomenė, jos nuolatiniai nariai, bręsta per Eucharistiją, katechezę, Evangelijos klausymąsi ir mokymąsi, širdies maldą, tylą, adoraciją ir šlovinimą. Kartą per metus bendruomenė rengia išvažiuojamąsias rekolekcijas. Bendruomenės nariai leidžia kartu laiką, skirtą linksmybėms, maistui ir išvykoms, kad dar labiau pažintų ir suvienytų vieni kitus. Taip pat mokosi išeiti iš vartotojiško mentaliteto ir pereiti į dosnumą bei tarnystę.
Parapija yra bendruomenė, kurioje vyrauja „meilės dėsniai“ o ne „pasaulio logika“ - čia nėra geresnių ar blogesnių, svarbesnių ar mažiau svarbių – čia visi yra broliai ir seserys, einantys vienu Evangelijos keliu.
Bendruomenė yra patraukli ir dieviška, joje nėra susiskaldymo ir diskriminacijos, bet yra Meilė.
Bendruomenė ir jos vadovai neužsidaro nuo aplinkinių, nekelia nereikalingos įtampos ir ginčų, bet viską sprendžia Kristaus meilės, dialogo ir atleidimo dvasia. Neapsimetinėjama ir nesiekiama patenkinti savo egoizmo, čia elgiamasi nuoširdžiai ir tikrai.
Kristus yra centre, o mes esame aplink Jį.
